pypkė

pypkė
pýpkė (brus. пiпкa, vok. dial. pîpke) sf. (1) Ar, pỹpkė (2) Kv 1. N, I rūkymo įtaisas su koteliu ir galvute, prikemšama tabako: Iš jo pýpkės rūksta kaip iš pečiaus Plv. Aš eisiu pýpkės užsidegt LB161. Ateina ponaitis, rūkydamas pypkùtę Mrj. | prk.: Su tokia pýpke (maža lempute) mažai ir žibalo reikia Mtl. Tiktai susilenks [gyvatė] ing pypkę, uodegą prisitrauks prie galvos (buožės) ..., tai teip kelis sieksnius ir nulekia BsPII117. ^ Kinkum linkum, tapu tapu – nei pypkẽlės, nei tabako (flk. visai nusigyveno) Stk. Ar daug tokių į pypkę telpa? (sakoma pasijuokiant iš pagyrūno) Srd. Bene ten geriau – ta pati pypkė (tas pats) Skr. Rūkytų ir kiaulė pypkę, bet apatinė lūpa trumpesnė LMD(Kt). Kas pỹpkės nėr rūkęs, tas nežino nė smoko Šts. Viskas gerai: kelnės aukštai, pypkė rūksta, nėko netrūksta (pasijuokiama, kai žmogus patenkintas esama padėtimi) LTR(Šll). Atsargiai su pypke pri vandens! (juok.) KrvP(Pln). Ant stogo sėdi senas senelis ir pypkę rūko (kaminas) Slk. Ant aukšto kalno senelis pypkę rūko (kaminas) Pp. 2. Gdž varveklis.
◊ kad tavè pýpkės gãlas Kt toks sušukimas supykus, nustebus. kad tavè šim̃ts pýpkių BzF56 toks sušukimas supykus, nustebus. kaip iš pýpkės (darosi, eina) puikiai: Činkt brinkt, bus viskas kaip iš pypkės Žem. Eina kaip iš pypkės LTR(Srd). Pyragas rūgsta kaip iš pýpkės Šv. Tiesiog kaip iš pypkės išlaikė kvotimus pirmojon klasėn .
kaip iš pýpkės (kas) puikus, geras: Jonelis kaip iš pypkės vaikas Žem. Už tiek pinigo puodas kap iš pýpkės Gs.
po šim̃ts pýpkių toks nepiktas keiksmas: Bet, po šimts pypkių, aš gerai padariau! J.Balč. Eikite po šimts pypkių! Grl. pýpkes žiẽsti snausti: Nugi žiūrėkit, tas jau snaudžia, jau žiẽdžia pýpkes! Krok.
šiknà pýpkę rū̃ko Zp vlg. ima didelė baimė.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pypkė — pýpkė 1 dkt. Màno výras rū̃ko pýpkę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pypkė — pỹpkius, pỹpkė 2 dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išrūkyti — tr. 1. išvaryti su dūmais: Laukiniai žmonės, suradę bites, jas išrūkydavo dūmais ir iškopdavo medų rš. Išrūkydavo iš pilių priešus, sukrovę laužus rš. ║ padaryti, kad išrūktų, išleisti dūmus: Išrūkyk tus dūmus iš trobos Šts. 2. M, BŽ79, LL298… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūkyti — rūkyti, rū̃ko (rū̃kia, ija N, yja K), rū̃kė ( ijo N, K) 1. tr. Sut, I, LL64, BŽ66 daryti, kad rūktų, leisti dūmus ant ko: Rūkiu, aprūkiu SD125. Bites dūmais rū̃ko DŽ. Seniau buvo rū̃komos (dūminės) gryčios Rm. Ką ten darot, ar pečius rū̃kot? Grl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakšėti — pakšėti, pàkši (pãkša), ėjo 1. intr. lengvai pliupsėti, pukšėti (apie viralą): Jau košė pãkša – prisvils Vž. 2. intr. su garsu lašėti, takšėti: Kad laša, pàkši J. 3. intr. su garsu liesti, tekšnoti: Skutėjas ilgai pakšėjo į ištiestą diržą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliurkinti — kliùrkinti ( yti), ina, ino caus. kliurkti. 1. tr. rėkinti, virkdyti: Nekliùrkink be reikalo to mažo vaiko Vkš. 2. tr. rėkdyti (armoniką, radiją): Nekliùrkink teip labai tos armonikos, kad net ausys bijo Pln. Kažkas kaime armoniką kliùrkina… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliurkti — kliur̃kti, ia, ė 1. tr. menk. šnypšti nosį su garsu: Ar neturi žemės snargliui numesti, kad į rankšluostį kliurki! Jrb. Kad kliur̃kė nosį, ir širdžiai priklu pasidarė Vvr. Nekliur̃k teip smarkiai tą snarglį Žvr. 2. tr. menk. su balsu srėbti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papsėti — papsėti, pàpsi, ėjo 1. intr. dusliai, švelniai atsitrenkiant kristi: Tačiau akys pritvino ašarų, jos jau papsėjo ant pagalvio krašto ir grindų J.Marc. Ir ima nuolatos maži padarėliai (tarakonai) ant grindų papsėti J.Jabl. Gražūs nunokę kaštonai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paptelėti — pàptelėti, ėja ( ia, i), ėjo 1. intr. dusliai nukristi kam lengvam, mažam, buptelėti: Belendant pro langą, kažkas pàptelėjo žemėn Kair. Čia pàptelėjo, čia ieškok Db. Grūdas pàptelės į geldalę Šv. Ant grindų paptelėjo viena, antra, trečia saga …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parpti — 1 par̃pti, ia, ė 1. intr. Tv, Srv išduoti aštrų, monotonišką garsą (apie burzgiantį variklį, ratelį...): Dusliai parpė ekskavatoriai, sustatyti laiptais gilioje duobėje J.Dov. Motociklas beparpąs Slnt. Motorai par̃pia ir par̃pia Kair. Par̃pia iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”